Net ir paprasčiausia sloga gali komplikuotis rimtesnėmis sveikatos problemomis, tad šiandien pamėginkime atsakyti į klausimą – kaip tinkamai gydyti slogą? Kokios sveikatos bėdos gresia, jei sloga negydoma teisingai, laiku ir nenumojant į ją rankos? Kada dėl slogos reikėtų kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus?
Kaip gydyti slogą?
Pirmiausiai reikėtų pasirūpinti poilsiu, didelio fizinio krūvio vengimu, gausesniu šiltų skysčių vartojimu. Puikiai tiks vaistažolių arbatos – tai labai geras, veiksmingas, „skanus“ būdas papildyti organizmą šiltais skysčiais su kvėpavimo sistemos funkcijai naudingas eteriniais aliejais.
Taip pat rekomenduojama reguliariai vėdinti ir drėkinti patalpas, išmėginti eterinių aliejų aromaterapiją. Nosies landas galima patepti eteriniais aliejais ar eterinių aliejų savo sudėtyje turinčiais specialiais balzamais – jie gali padėti palengvinti kvėpavimą pro nosį.
Jei kamuoja skausmas, karščiavimas ir bendras negalavimas, tuomet gali prireikti ir nesteroidinių vaistų nuo uždegimo. Įrodyta, kad vitamino C preparatai gali padėti greičiau susidoroti su liga, tad jie tikrai rekomenduojami slogos atveju.
Svarbus nosies plovimas jūros vandeniu. Puikiai tiks slėginėje talpyklėje tiekiama medicinos priemonė, vadinama „QUIXX® acute“. Šios medicinos priemonės sudėtyje nėra vaistinių medžiagų. Tai – sterilus ir bekvapis purškalas nosiai drėkinti ir padėti, kol aprims nemalonūs slogos, susijusios su sinusitu, nosies užsikimšimu, šienlige, kitomis alergijomis, pojūčiai, taip pat ši medicinos priemonė tinkama nosies priežiūrai po operacijų. „QUIXX® acute“ yra 2,6 % druskos koncentracija, kuri sukelia hiperosmozinį poveikį ir tokiu būdu padeda natūraliai palengvinti slogą. Medicinos priemonės sudėtis saugi net ir nėščioms bei žindančioms moterims: tai natūralus jūros vanduo (praskiestas išgrynintu vandeniu iki 2,6 %) be jokių vaistinių medžiagų ar sintetinių priedų. Ieškokite vaistinėse.
Jei nosies užgulimas itin varginantis, gali prireikti specialių nosies purškalų ar lašų, vadinamų dekongestantais. Tokie vaistiniai preparatai veikia sutraukdami nosies gleivinės kraujagysles, todėl veiksmingai sumažina varginantį nosies gleivinės paburkimą ir tokiu būdu palengvina kvėpavimą pro nosį. Jei nosies užsikimšimas itin žymus, geriau jau vartoti tokius vaistinius preparatus, nes jie padės veiksmingiau nutekėti slogai. Žinoma, jų nereikėtų vartoti ilgiau nei savaitę, nes per ilgas jų vartojimas gali sukelti medikamentinę slogą, priklausomybę, nosies gleivinės išopėjimus, kraujavimą iš nosies ir pan. Dekongestantus reikia vartoti atsargiai, tačiau svarbu atminti, kad kai kada jų vartojimas bent tris – penkias sunkiausias slogos dienas yra netgi naudingas ir pageidautinas – tokiu būdu ne tik susilpnės varginantys simptomai, žmogus geriau pailsės ir galės džiaugtis beveik normalia kasdienybe, bet ir sumažės komplikacijų, susijusių su gleivių kaupimusi sinusuose, rizika.
Kokios sveikatos bėdos gresia, jei sloga negydoma tinkamai?
Viena dažniausių tinkamai negydomos virusinės slogos komplikacijų yra antrinė bakterinė infekcija, pavyzdžiui, prienosinių ančių uždegimas (sinusitas) ar bakterinis bronchų uždegimas (bronchitas). Sulaukus šių bakterinių komplikacijų, gali atsirasti sudėtingesnių simptomų, pavyzdžiui, karščiavimas, didelis galvos ir veido skausmas, stiprus nosies užgulimas, kosulys, stiprus bendras negalavimas ir pan.
Vaikams ilgiau trunkanti ir negydoma sloga gali sukelti vidurinės ausies uždegimą. Būdingi simptomai – karščiavimas (ne visuomet), stiprus ausies skausmas, kartais – net laikinas klausos funkcijos praradimas. Astma sergantiems vaikams ši lėtinė kvėpavimo takų liga gali ženkliai paūmėti, taip pat gali išsivystyti bronchitas, plaučių uždegimas ir pan.
Ilgalaikė sloga, be abejonės, reikšmingai menkina paciento gyvenimo kokybę. Apsunkintas kvėpavimas, miego sutrikimai, sumažėjęs darbingumas ir dėmesio koncentracija gali ne juokais pakenkti normaliai kasdienei rutinai. Tokie ilgalaikės slogos sukelti fiziniai nepatogumai gali turėti įtakos ir psichinės sveikatos suprastėjimui, emociniam diskomfortui, nuotaikų svyravimų pasireiškimui ir pan. Taigi ilgalaikė ir negydoma sloga bei jos komplikacijos gali kenkti ne tik fizinei, bet ir emocinei asmens gerovei.
Kada dėl slogos reikėtų kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus?
Sloga kartais gali ir užsitęsti – ypač jei ji nebuvo tinkamai gydoma, žmogaus imuninė sistema yra nusilpusi, jis patiria didesnį fizinį ar psichinį stresą ir pan. Jei slogos simptomai neišnyksta bent dvi savaites ir (arba) jei su sloga pasireiškia kitų nerimą keliančių simptomų, pavyzdžiui, didelis karščiavimas, stiprus galvos ir veido skausmas, kaklo sustingimas ir pan., ir (arba) paciento būklė labai staigiai pablogėja, tuomet geriau nedelsti ir kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Kai kuriais atvejais gali prireikti antivirusinių vaistinių preparatų ar antibiotikų, kuriuos paskirti gali tik gydytojas. Sunkesnės slogos atvejais jokiais būdais nereikėtų užsiimti savigyda, nes ji gali tik dar labiau pabloginti situaciją.
