Cukrinis diabetas kartais vadinamas šio amžiaus rykšte. Ir ne be reikalo – naujų sergamumo atvejų nustatoma kasdien. Pirmo tipo cukrinis diabetas pasitaiko daug rečiau ir dažniau nustatomas jauniems asmenims, nors retais atvejais diagnozė išgirstama ir vyresniame amžiuje. Vis dėlto visus sergamumo rekordus muša antro tipo cukrinis diabetas – jei anksčiau jis dažniausiai paliesdavo tik vidutinio ir vyresnio amžiaus asmenis, tai šiandien šio tipo lėtinė liga jau nustatoma net vaikams. Pasirodo, nesveikas gyvenimo būdas labai palankus šiai endokrininei ligai.
Kas yra cukrinis diabetas?
Cukrinis diabetas (CD) – tai lėtinė endokrininė liga, kurios metu sutrinka metaboliniai energijos procesai. Pagrindinis mechanizmas – insulino (žmogaus organizmui svarbaus hormono) gamybos, išskyrimo ir periferinio veikimo sutrikimai bei pakitimai. Insuliną gamina kasos beta-ląstelės. Tai polipeptidinis hormonas, kuris padeda gliukozei patekti į įvairias organizmo ląsteles, pavyzdžiui, raumenų ar kepenų ląsteles, be to, jis reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje. Jei žmogus serga pirmo tipo CD, kasos beta-ląstelės insulino negamina dėl pačių įvairiausių priežasčių, tarkime, autoimuninių procesų po persirgtų virusinių ligų. Tuo tarpu antro tipo CD susergama tuomet, kai insulino žmogaus organizmas tinkamai nepanaudoja ir šio hormono veikimas periferijoje sutrinka. Žinoma, CD galima susirgti ir esant mišrioms priežastims, pavyzdžiui, insulino gaminama mažiau, jo išskiriama mažiau ir papildomai sutrikęs jo veikimas organizme.
Kuo skiriasi pirmo tipo CD ir antro tipo CD?
Pirmo tipo CD pasitaiko daug rečiau. Manoma, kad šis tipas paplitęs iki 5-10 proc., jei kalbame apie visus asmenis, kurie serga bet kuria CD rūšimi. Tai autoimuninė liga, kuriai būdingas kasos beta-ląstelių sunykimas. Būtent šios ląstelės gamina insuliną – joms sunykus, ši funkcija tiesiog nebegali būti tinkamai atliekama. Vadinasi, žmogaus organizme nuolat trūksta arba tiesiog nėra insulino, todėl jis turi būti nuolat leidžiamas. Patogiausios specialios automatinės insulino pompos, tačiau neretai naudojami ir švirkštai.
Antro tipo CD pasitaiko dažniausiai. Manoma, kad jis paplitęs net apie 90-95 proc. visų CD atvejų. Antro tipo CD paprastai serga vyresnio amžiaus asmenys, kuriems būdingas nutukimas arba viršsvoris, ypač jei tai obuolio tipo nutukimas. Svarbūs ir kiti faktoriai, pavyzdžiui, paveldimumas, per mažas judrumas, kai kurios lėtinės ligos (pavyzdžiui, arterinė hipertenzija), kai kurie vartojami vaistai, gestacinis diabetas nėštumo metu – šie ir kiti veiksniai padidina antro tipo CD išsivystymo riziką. Antro tipo CD gydymui gali pakakti gyvenimo būdo koregavimo, pavyzdžiui, subalansuotos dietos laikymosi, dažnesnio fizinio aktyvumo, svorio kontroliavimo. Insulino prireikia ne visuomet. Pirmo pasirinkimo geriamasis vaistinis preparatas yra metforminas, kai kuriais atvejais skiriasi ir kiti vaistiniai preparatai. Dabar jau yra ir pažangesnių vaistinių preparatų formų, pavyzdžiui, pailginto atpalaidavimo tablečių, kurios leidžia preparatą vartoti rečiau, tik vieną kartą per parą. Tinkamiausią vaistinį preparatą arba jų derinius bei gydymo režimą paskiria gydytojas. Antro tipo CD tikrai galima kontroliuoti gana sėkmingai ir taip išvengti jo sukeliamų komplikacijų – svarbiausia ligą diagnozuoti kuo anksčiau. Deja, bet kartais ji nepastebima ir dešimtmečiais.
Į kokius simptomus reikėtų atkreipti kiekvienam iš mūsų?
Jei CD Jūsų nepalietė, tai nereiškia, kad Jūs juo negalite susirgti. Būtina rūpintis ir savo šeimos nariais – stebėti jų savijautą ir paraginti pasitikrinti, jei ji bent kažkiek pakito. Tad pateikiame požymius, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį ir nedelsiant pasitikrinti dėl CD ir dėl kitų galimų ligų:
- Stiprus troškulys ir dažnas šlapinimasis;
- Didelis alkis;
- Neaiškios kilmės svorio mažėjimas;
- Nuolatinis nuovargis ir silpnumas;
- Dėmesio ir susikaupimo sutrikimai;
- Regos suprastėjimas ir apsiblausęs vaizdas;
- Odos pakitimai – niežėjimas, dilgčiojimas, sausumas, trūkinėjimas, sunkesnis žaizdų gijimas;
- Padažnėjusios infekcijos;
- Pėdų ir plaštakų nejautrumas, dilgčiojimas, deginimo pojūtis.
Vaistininkė Rūtelė Foktienė
