Gastritas yra vienas dažniausių virškinimo sistemos sutrikimų. Jei jaučiamas pykinimas, skrandžio ir pilvo skausmas, kamuoja vėmimas, pilnumo jausmas skrandyje ir apetito nebuvimas, atrodo, kad skrandis „sustojo“, o burnoje jaučiamas nemalonus skonis, vertėtų nedelsti ir kreiptis gydytoją – kaltininkas gali būti būtent gastritas.
Kas yra gastritas?
Gastritas (lot. gastritis) – tai skrandžio vidų dengiančios gleivinės uždegimas. Uždegimo metu ši gleivinė pažeidžiama – ji parausta, paburksta, gali išopėti. Erozijos (minėtosios opos) atsiranda sunkesniais atvejais, tačiau mažesniu ar didesniu laipsniu pažeista skrandžio gleivinė jau nebegali tinkamai atlikti savo įprastų funkcijų. Jei uždegimas tampa lėtinio pobūdžio, gleivinė atrofuojasi, mažėja rūgštį gaminančių liaukų skaičius, todėl blogėja ir normalus virškinimo procesas. Išskiriamas ūminis gastritas ir lėtinis gastritas.
Kas sukelia gastritą?
Ūminio gastrito priežastys skirstomos į egzogenines ir endogenines. Dažnesnės yra egzogeninės (išorės nulemtos) priežastys, pavyzdžiui, alkoholis, gausus rūkymas, apsinuodijimas maistu ir aštrus ar sunkiai virškinamas maistas bei alergija tam tikriems maisto produktams, erozinių savybių turinčios medžiagos (jei per klaidą į skrandį pateko koncentruotų rūgščių ar šarmų), apsauginę skrandžio funkciją veikiančių vaistinių preparatų vartojimas (acetilsalicilo rūgštis, ibuprofenas, diklofenakas), kitų vaistinių preparatų vartojimas. Ūminis gastritas gali išsivystyti ir dėl endogeninių (vidinių) priežasčių, pavyzdžiui, sergant inkstų uždegimu (nefritu), įvairiomis infekcinėmis ar medžiagų apykaitos ligomis.
Teigiama, kad lėtinis gastritas pasitaiko dažniau, nei ūminis gastritas. Labai dažna šio lėtinio uždegimo priežastis yra H. pylori sukelta infekcija (kartais ji sukelia ir ūminį gastritą). Kitos lėtinio gastrito priežastys gali būti tam tikri vartojami vaistiniai preparatai ar žalingos medžiagos, virusai ar bakterijos, lėtinės ligos, kuriomis serga pacientas, dažnai į skrandžio ertmę patenkanti tulžis. Lėtinis skrandžio uždegimas gali būti ir autoimuninės kilmės, kai pats organizmas gali pats prisidėti prie skrandžio gleivinės ląstelių naikinimo ir atrofijos vystymosi.
Kokie gastrito simptomai?
Gastrito simptomai ir jų stiprumas labai priklauso nuo to, kas sukėlė skrandžio uždegimą ir kaip greitai pašalinamos jį sukėlusios priežastys, ar liga yra ūminės, ar lėtinės eigos. Pagrindiniai ligos simptomai yra sunkumas ir maudžiantis skausmas skrandžio srityje ir viršutinėje pilvo dalyje, pykinimas, vėmimas, gausus seilėtekis, apetito dingimas ir blogas skonis burnoje. Labai dažnai ir gausiai vemiant netenkama daug skysčių ir elektrolitų, todėl gali pasireikšti dehidratacija, kurios metu išsausėja gleivinės bei oda, prasideda galvos skausmas, dėl skysčių trūkumo sumažėja arterinis kraujo spaudimas ir atsiranda bendras negalavimas. Be to, gali pakilti ir kūno temperatūra.
Kaip gydomas gastritas?
Susirgus ūminiu gastritu, gydymą paskiria gydytojas, o esant lėtinei ligos eigai, pacientas reguliariai prižiūrimas sveikatos priežiūros specialistų.
Pirmiausiai labai svarbu suprasti, kad alkoholis, gausus rūkymas, aštrus ir sunkiai virškinamas maistas tikrai nėra suderinami su skrandžio gleivinės uždegimu. Būtina vengti potencialių alergiją sukeliančių maisto produktų, atsargiai rinktis maistą, vengti sugedusių ar apsinuodijimą dažniau galinčių sukelti patiekalų. Svarbu užtikrinti įprastą skysčių kiekį organizme, stebėti elektrolitų balansą. Jeigu tiesiog privaloma vartoti nesteroidinius vartus nuo uždegimo, kartu reikėtų vartoti skrandžio rūgšties išsiskyrimą slopinančius vaistinius preparatus. Tinkami H2 receptorių antagonistai, pavyzdžiui, ranitidinas. Ranitidino savo sudėtyje turintis Raniberl padeda mažinti rėmens sukeliamą skausmą ir malšina atsirūgimus rūgščiu turiniu. Lengvesniais atvejais taip pat gali būti vartojami antacidiniai vaistiniai preparatai (pavyzdžiui, įvairios magnio ir aliuminio druskos), sunkesniais atvejais skiriami protonų siurblio inhibitoriai. Jeigu gastrito priežastis yra infekcija, būtina pašalinti jos sukėlėjus. Yra įvairių gydymo būdų, tačiau būtina suprasti, kad profilaktika šios ligos atveju yra ypatingai svarbi.
Autorius: Farmacininkė Rūtelė Foktienė