Vaikų karščiavimas – bene daugiausiai klausimų sukelianti sveikatos problema. Bet ar tikrai tai problema, jei vaikų karščiavimas rodo, kad organizmas kovoja su infekcija? Ką apie jį reikėtų žinoti?
Kokia temperatūra laikoma normalia ir kas yra karščiavimas?
Karščiavimas – tai normalus apsauginis organizmo mechanizmas arba gynybinė reakcija. Jis padeda kovoti su svetimomis medžiagomis – „įsibrovėliais“, pavyzdžiui, bakterijomis ir virusais.
Žinotina, kad normali kūno temperatūra nėra idealiai lygi 36,6 laipsniams Celsijaus. Matuojant įvairiose kūno vietose, ji gali svyruoti. Normali kūno temperatūra matuojant pažastyje laikoma iki maždaug 37,2 laipsnių Celsijaus, o burnoje – net iki 37,4 laipsnių Celsijaus. Tiesiojoje žarnoje temperatūra visą laiką šiek tiek didesnė ir normalia ji gali būti laikoma net iki 38 laipsnių Celsijaus. Apskritai, kai vaiko kūno temperatūra svyruoja nuo 37 iki 38 laipsnių Celsijaus, gali būti sakoma, kad tai tik šioks toks temperatūros pakilimas, tačiau tai dar nėra karščiavimas.
Karščiavimu vadinamas temperatūros pakilimas virš normos, t.y. 38 – 38,5 laipsnių Celsijaus temperatūra jau gali būti vadinama karščiavimu. Dažniausia karščiavimo priežastis – virusinė infekcija, tačiau jį gali sukelti ir bakterinė infekcija, ir kiti mikroorganizmai. Karščiavimas ne visuomet susijęs su infekcija. Jį gali sukelti ir kitos priežastys.
Ar visada būtina mažinti karščiavimą?
Karščiavimas – tai ne liga, tai ligos simptomas. Tai gana naudingas apsauginis mechanizmas, kurio metu sustoja arba sulėtėja bakterijų ir virusų dauginimasis, o imuninė sistema funkcionuoja patikimiau.
Karščiavimą vaistais mažinti rekomenduojama tuomet, kai:
- Jis viršija 38,5 laipsnius Celsijaus ir daugiau;
- Vaikas jaučiasi blogai – jis irzlus, jam skauda, jis atsisako gerti skysčių, blogai miega;
- Jei karščiuoja kai kuriomis lėtinėmis ligomis sergantis vaikas. Daugiau dėmesio ir atidumo reikia lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, plaučių, inkstų, smegenų ir kitomis ligomis sergantiems vaikams;
- Jei vaikui būdinga didesnė dėl aukštos temperatūros atsirandančių traukulių tikimybė.
Apskritai, slaugant karščiuojantį vaiką reikia siekti, kad jis pasijustų kuo geriau ir komfortiškiau. Temperatūros sumažinimas iki normalios jos ribos neturėtų būti pagrindinis slaugymo tikslas.
Vis dėlto jei vaikas jaučiasi gerai ir nestebima jokių pavojaus simptomų, tuomet galima pasirinkti „laukimo“ taktiką ir leisti organizmui kovoti pačiam. Tačiau būtina pabrėžti, kad vaiko sveikatos būklę reikia stebėti ne tik dienos, bet ir nakties metu, nes būtent naktį temperatūra linkusi labiausiai pakilti. Dėl tinkamiausios gydymo taktikos visuomet reikėtų pasitarti su vaiko gydytoju.
Kokie vaistai gali būti vartojami karščiavimo mažinimui?
- Pirmo pasirinkimo vaistas yra paracetamolis. Įprasta vienkartinė dozė – 10-15 mg/ vienam vaiko svorio kilogramui. Tarkime, jei vaikas sveria 10 kg, tai vienkartinė paracetamolio dozė bus 100-150 mg. Paracetamolis gali būti vartojamas kas 4-6 valandas, tačiau ne daugiau kaip 4 kartus per parą. Prieš vartojimą būtina atidžiai perskaityti konkretaus vaisto pakuotės lapelį, nes dozavimas ir vartojimo nurodymai gali skirtis.
- Ibuprofenas papildomai pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis ir šiek tiek stipriau malšina skausmą. Įprasta vienkartinė jo dozė yra 10 mg / vienam vaiko svorio kilogramui. Tarkime, jei vaikas sveria 10 kg, tai vienkartinė dozė bus 100 mg. Vaistas gali būti vartojamas kas 6-8 valandas, bet ne daugiau kaip 3-4 kartus per parą. Ibuprofeno savo sudėtyje turi Ibustar 40 mg/ml geriamoji suspensija vaikams. Ibustar yra uždegimą slopinantis ir skausmą malšinantis vaistinis preparatas (nesteroidinis vaistas nuo uždegimo, NVNU). Ibustar vartojamas trumpalaikiam simptominiam silpno ar vidutinio stiprumo skausmo bei karščiavimo gydymui. Ibustar tinka 10 kg ir daugiau sveriantiems (1 metų ir vyresniems) vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai. Prieš vartojimą būtina atidžiai perskaityti konkretaus vaisto pakuotės lapelį, nes dozavimas ir vartojimo nurodymai gali skirtis.
- Vienu metu gali būti vartojamas tik vienas vaistas. Vertėtų nepamiršti, kad kai kurie vaistai nuo peršalimo savo sudėtyje turi paracetamolio. Tokių vaistų mažiems vaikams duoti nerekomenduojama, nebent taip nurodė gydytojas. Be to, jei vienas vaistas buvo neefektyvus ir karščiavimas nesumažėjo ir (arba) vaikas nepasijuto geriau, tuomet gali būti skiriamas kitas vaistas (po 4-6 valandų pertraukos).
Ką dar reikėtų žinoti?
- Vaikų karščiavimo mažinimui negalima naudoti acetilsalicilo rūgšties (aspirino), o kūnelio nerekomenduojama trinti spiritu.
- Karščiuojantis vaikas turėtų gerti pakankamai skysčių, nes dehidratacija labai pavojinga vaiko organizmui.
- Karščiuojantis vaikas neturėtų lankyti darželio ar mokyklos ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų vaikų užkrėtimo tikimybės.
- Fizinio aktyvumo ribojimas sumažina šilumos gamybą organizme. Vis dėlto jei vaikas aktyvus ir nori žaisti, tuomet galima tikėtis, kad vaiko sveikatos būklė jau gerėja.
