Galbūt teko girdėti terminą „diabetinė pėda“? Tai pėdų pažeidimai, kurie atsiranda cukriniu diabetu sergantiems asmenims ir yra viena pagrindinių ligotumo, neįgalumo bei mirtingumo priežasčių. Cukriniu diabetu sergančių asmenų pėdoms reikia ypatingos priežiūros, nes šiems pacientams būdinga didesnė galūnių amputacijos rizika nei sveikiems asmenims. Pateikiame Jums patarimų, padedančių prižiūrėti pažeistas pėdas ir išvengti sunkiausių komplikacijų.
Kas yra diabetinė pėda?
Diabetinė pėda – tai su cukriniu diabetu susiję pėdų pažeidimai, kurie asmeniui sukelia daug nepatogumų, o kartais gali būti net ir viena iš mirties priežasčių. Cukrinis diabetas susijęs su besivystančia periferine neuropatija ir įvairiais periferinių arterijų pažeidimais, dėl kurių ant pėdų atsiranda ne tik odos įtrūkimų, bet ir įvairių pėdų išopėjimų, infekuotų žaizdų ir panašiai. Tokie pėdų pažeidimai gali tapti net galūnių amputacijos priežastimi, tad diabetinės pėdos priežiūrai reikia ypatingumo atidumo. Žinoma, paskutiniu metu galūnių amputacijų skaičius sumažėjo, tačiau jis vis tiek ženkliai didesnis nei tarp tų asmenų, kurie cukriniu diabetu neserga.
Kodėl taip svarbu kasdien apžiūrėti pėdas?
Cukriniu diabetu sergantiems asmenims savo pėdas reikia apžiūrinėti kasdien, nes tik tokiu būdu įmanoma iš karto pastebėti net ir smulkiausius pažeidimus. Reikėtų apžiūrėti ne tik pėdas, bet ir pirštus, tarpupirščius, sritis virš pėdų. Vertėtų atkreipti dėmesį, ar nėra odos įtrūkimų, žaizdelių, opų, pūslių, kokių nors nuospaudų, sužeidimų. Labai svarbu įvertinti, ar taisyklingai auga nagai, ar neįaugę jų kampučiai. Susirūpinti reikėtų ir tuomet, jei stebimi kokie nors paraudimai, paburkimai, patinimai. Pačiam gali būti sunku tinkamai apžiūrėti pėdą – tokiu atveju turėtų padėti artimieji. Pastebėjus bet kokių pažeidimų reikėtų nedelsiant kreiptis į pėdos priežiūros specialistą. Žaizdeles galima pridengti steriliu tvarsčiu ir kuo skubiau jas parodyti gydytojui.
Kaip plauti pėdas ir minkštinti odą?
Pėdas plauti reikėtų kiekvieną vakarą. Vanduo neturėtų būti per karštas – geriausia, kad jis neviršytų 34-36 laipsnių temperatūros. Patartina naudoti muilą, o po procedūros pėdas reikėtų švelniai, bet kruopščiai nuvalyti minkšto audinio rankšluosčiu. Ypatingai daug dėmesio reikėtų skirti tarpupirščiams. Sausinimas turi būti švelnus. Kitu atveju didėja odos pažeidimų tikimybė. Po plovimo galima paminkštinti odą specialia diabetinės pėdos priežiūrai skirta kosmetika. Be to, tokiomis priemonėmis negalima tepti žaizdų ir tarpupirščių, nebent jie labai sausi.
Kaip kirpti nagus?
Nagai kerpami tiesia linija. Jokiais būdais negalima „iškirpti“ nagų kampučių, nes didėja nagų įaugimo rizika. Aštrius nagų kampus rekomenduojama pašlifuoti dilde, prieš tai ją nuvalius dezinfekciniu skysčiu. Nuospaudų negalima šalinti žirklėmis ar peiliukais bei kitomis traumuojančiomis priemonėmis. Taip pat gali pakenkti ir agresyvios cheminės priemonės, todėl nuospaudas šalinti turėtų tik pėdos priežiūros specialistas. Specialistas taip pat pasirūpins ir įaugusiais bei stipriai sustorėjusiais nagais ir duos patarimų, kaip lengviau susitvarkyti su šia bėda.
Ką dar svarbu žinoti nuo pėdos pažeidimų kenčiantiems asmenims?
Pėdų pažeidimų turintiems asmenims patariama kasdien keisti kojines. Jos turi būti pagamintos iš natūralių audinių (geriausiai tinka medvilninės, jei kojos šąla – vilnonės kojinės). Kojinės negali būti per ankštos ar per daug apspausti. Beje, jei kojinės suplyšo, geriau jų nebetaisyti, nes suadytos kojinės diabetikams netinkamos. Reikėtų rinktis besiūles kojines. Labai gerai, jei jos papildytos natūraliomis baktericidinį poveikį turinčiomis medžiagomis, pavyzdžiui, sidabru. Pėdos pažeidimų turintiems asmenims ypač svarbu dėvėti patogią ir odai kvėpuoti leidžiančią avalynę. Jie taip pat turėtų vengti vaikščioti basi, ypač ten, kur didesnė susižeidimų ar infekcijų rizika. Beje, pėdų negalima šildyti įvairiomis pagalvėlėmis, nes tai labai pavojinga (sutrikęs pėdų jautrumas, galimas nudegimas, didėja infekcijų rizika).
