Podagra anksčiau vadinta „karalių liga“. Kodėl? Pirmiausiai dėl to, kad jos priepuolius labai lengvai gali išprovokuoti nesaikingas valgymas, kai riebus maistas užgeriamas alkoholiu. Taigi kas tai per liga ir ką daryti, kad ji negadintų kasdienybės?
Kas yra podagra?
Podagra – tai lėtinė medžiagų apykaitos liga, kuriai būdingi ūminiai sąnarių skausmo priepuoliai, jų sustingimas ir paraudimas. Dažniausiai pažeidžiamas didžiojo kojos piršto (nykščio) sąnarys, tačiau gali būti pažeidžiami ir pėdų, alkūnės, riešų ir kiti sąnariai.
Sąnario skausmas gali būti toks stiprus, kad sutrinka ne tik paciento mobilumas (skauda vaikščiojant), bet ir pakinta miegas, nes naktį nemalonūs pojūčiai tik dar labiau sustiprėja. Podagros priepuolis dažniausiai prasideda būtent naktį. Stipriausias skausmas būdingas pirmąją parą, vėliau jis po truputėlį silpnėja, tačiau nemalonus diskomfortas gali būti jaučiamas dar gana ilgai. Sąnarys tampa ne tik skausmingas, bet jis sustingsta, parausta, tampa karštas, o bet koks prisilietimas ir dirginimas skausmą tik dar labiau sustiprina.
Kas vyksta podagros metu?
Podagra – viena iš labiausiai paplitusių artrito arba sąnarių uždegimo formų. Ji išsivysto tuomet, kai šlapimo rūgšties kristalai dėl padidėjusios šlapimo rūgšties sintezės ir (arba) dėl sutrikusių jos pašalinimo procesų pradeda kauptis sąnariuose. Podagra susijusi su per didele šlapimo rūgšties koncentracija kraujyje, o šlapimo rūgšties kristalai, besikaupdami sąnariuose, sukelia uždegimą ir ūminį skausmą. Žinoma, kad šlapimo rūgštis yra purinų apykaitos produktas, todėl jos kiekis ypatingai padidėja, kai valgoma maisto produktų, kuriuose purinų yra daugiau nei kitur. Keletas pavyzdžių – kava, grybai, galvijų mėsa, ančiuviai ir kt.
Kas dažniau serga podagra?
Vyrai podagra serga daug dažniau nei moterys, tačiau pastebėta, kad vyresniame amžiuje, ypač po menopauzės, moterys šia liga gali sirgti taip pat dažnai. Dažniau šia kompleksine artrito forma serga tie, kurie piktnaudžiauja alkoholiu, turi aukštą kraujospūdį, skundžiasi įvairiomis lėtinėmis ligomis. Tarkime, cukriniu diabetu sergančiam asmeniui podagros išsivystymo tikimybė daug didesnė, nei šia lėtine liga nesergančiam pacientui. Teigiama, kad nemažai įtakos turi ir paveldėtas polinkis. Vis dėlto ypatingą vaidmenį vaidina asmens gyvenimo būdas – podagros priepuoliui pasikartoti kartais užtenka vos vienos gausesnės „puotos“ su riebesniu maistu ir alkoholiu. Beje, aštrių kristalų sąnariuose formavimąsi gali paskatinti kai kurių vaistų vartojimas, tad kartais gali tekti keisti gydymą, kad paciento „nesuluošintų“ varginantys podagros priepuoliai.
Kaip gydoma podagra?
Dažniausiai skiriamas medikamentinis gydymas. Vaistai gali būti vartojami ir priepuolių metu, ir tarp jų, kad būtų sumažinama ūminio sąnarių skausmo pasikartojimo ir dėl to kylančių komplikacijų tikimybė. Lietuvoje žinomi du vaistiniai preparatai – alopurinolis ir febuksostatas. Šlapimo rūgštis yra purino metabolizmo žmogaus organizme galutinis produktas; jis susidaro šia seka: hipoksantinas – ksantinas – šlapimo rūgštis. Abi sekos reakcijas katalizuoja ksantino oksidazė. Nustatyta, kad febuksostatas stipriai slopina abi ksantino oksidazės formas: oksiduotąją ir redukuotąją, todėl organizme mažėja šlapimo rūgšties kiekis.
Vis dėlto svarbus ne tik medikamentinis gydymas – labai reikšmingai ir dieta. Podagra sergantys pacientai turėtų vengti alkoholio, gerti daugiau vandens (net iki 3-4 litrų per dieną), mažinti baltymų kiekį maiste, pavyzdžiui, valgyti mažiau mėsos ir žuvies. Ypatingai reikėtų riboti riebios paukštienos ir galvijų mėsos kiekį. Vertėtų valgyti daugiau vaisių ir daržovių, liesų pieno produktų. Pacientai skatinami palaikyti optimalią kūno masę, nes dideli jos svyravimai (pavyzdžiui, badavimas) gali sukelti itin stiprių priepuolių pasireiškimą. Podagros paūmėjimo metu rekomenduojama papildomai nedirginti sąnario ir rinktis tik labai patogią avalynę.
Paruošė vaistininkė Rūtelė Foktienė
