Vitaminingieji

Auga
miškuose, pamiškėse. Šiauriniuose Lietuvos rajonuose daž­nas, į pietus retėja.
Auginamas ir sodybose kaip dekoratyvinis.

Erškėčių
žali vaisiai vartojami kaip natūralus vitaminų koncentra­tas, taip pat
uogienėms, kompotams, vaisių sultims vitaminizuoti

Gervuogės
preparatai mažina silpnumo jausmą, ramina nervų siste­mą, ypač klimakso
neurozės metu, reguliuoja žarnyno veiklą.

Jonažolės
nuoviras vartojamas nuo virškinimo trakto, gerklės, no­sies gleivinės uždegimo,
kepenų ligų. Kompresai dedami ant nudegimų, žaizdų, vočių ir kitų pažeistų odos
vietų.

Jauni lapai vartojami nuo
skorbuto, taip pat ir salotoms, o senesni į sriubas vietoj pipirų.

Krienų
šaknyse esantis lizocimas pasižymi fitoncidinėmis savybėmis, žudo daugelį
patogeninių bakterijų, todėl šaknų antpilu ir šviežia jų tyrele sėkmingai
gydomos užsisenėjusios žaizdos.

Beržų
sula geriama, sergant angina, furunkulais, ilgai negyjančiomis opomis ir
nusilpus organizmui.

Kukurūzų
purkų preparatai skatina šlapimo ir tulžies išsiskyrimą, jais gydoma tulžies pūslės
bei latakų uždegimas, kai kurios kepenų li­gos

Gencijonų preparatai vartojami, sutrikus virškinimui, apetitui, nuo vidurių pūtimo,
mažakraujystės.

Aronija stiprina kraujo
kapiliarų sieneles, padeda geriau įsisavinti vitaminą C, mažina pakilusį
kraujospūdį ir galvos skausmus.

Didžioji dilgėlė plačiai vartojama ir liaudies medicinoje: lapų mil­teliai kraujavimui sulaikyti, sultys — nuo džiovos, lapų arbata

Raukšlėtalapis erškėtis auginamas soduose, darželiuose. Neretai prie sodybų pasitaiko sulaukėjęs. Paplitęs visoje Lietuvoje.