Psichologo patarimai. Skyrybos: kaip jį paleisti?

Su vyru pragyvenome 23 metus, kai staiga aš sužinojau, jog jis turi kitą moterį. Prašiau, kad susimąstytų, ką daro ir atsigręžtų į šeimą. Tai rezultatų nedavė. Dabar mes jau skiriamės, tačiau širdyje tiek skausmo. Atrodytų, laikas gydo, tačiau taip nėra.

Kaip man pasikeisti, paleisti tą žmogų ir pradėti gyvenimą iš naujo su kitu mylimu žmogumi?


Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė

Skyrybos yra skausmingas ir asmenį iš vėžių išmušantis procesas. Nepriklausomai dėl kokių priežasčių jos įvyksta, tai sukelia didžiulį skausmą, pyktį, nusivylimą savimi ir sutuoktiniu, savęs nuvertinimą, norą pabėgti, pamiršti, ištrinti tai, kas buvo.

Ir visa tai lydi noras, kad kuo greičiau visa tai baigtųsi. Bet ar gali greitai išnykti tai, kas gyvavo 23 metus?

Kaip ir daugeliui skaudulių, taip ir šiam, reikia daug laiko. Tačiau norint, kad slegiantys jausmais apleistų mintis, sapnus, darbus, lūkesčius, viltis, pirmiausia reikėtų suvokti, kad labiau gydo ne tas laikas, kuris leidžiamas tiesiog laukiant, o tas, kurios metu bandome susidėlioti kas įvyko, kaip tai palietė jus ir kokia padarė.

Anksčiau ar vėliau reikėtų peržvelgti ir įvertinti šiuos, gyvenimo po skyrybų, aspektus.

- Baigėsi santykiai, o ne jūsų gyvenimas. Šio fakto suvokimas reikalauja priimti tai, jog nepavykusi santuoka nėra tas pats, kas nepavykęs gyvenimas. Iki to prieinama mokantis valdyti ir priimti savo emocijas, iš naujo pamilti save, pamatyti aplinkinius, iš naujo sudėlioti gyvenimą be sutuoktinio (finansai, vaikai, draugai, gyvenamoji vieta ir t.t.).

- Tai yra netektis. Pasibaigusi santuoka dažniausiai sukelia panašias emocijas kaip artimojo mirtis: neigimas, pyktis, derėjimasis, liūdesys ir susitaikymas (apie tai plačiau esu rašiusi ankstesniuose atsakymuose). Nereikėtų ignoruoti šių jausmų.

Labiausiai padeda, kai juos priimame ir leidžiame juos išgyventi. Vienur gali kilti noras atsiriboti nuo žmonių, kitur lauksite pagalbos. Svarbu turėti nors vieną artimą asmenį, kuriuo pasitikite, kad neliktumėte viena, su šiais išgyvenimais.

- Praradimai ir atradimai. Bet koks įvykis, net ir pats skaudžiausias, mus tiek apiplėšia, tiek apdovanoja. Pabandykite pabūti su šia mintimi. Neretai santuoka pakeičia tokius dalykus: pasitikėjimą savimi su kitais, materialinę padėtį, santykį su giminėmis, draugais, siekius, troškimus, vaidmenis, padėtį, santykį su sutuoktiniu, vaikais, savęs priėmimą ir t.t.

Tačiau tai galimybė naujam savo vaizdo sukūrimui, nepriklausomybė, aiškumas, mažiau nerimo ir baimės, naujas buvimo būdas ir artumas su vaikais, nauji draugai, stiprybė įgyta įveikiant sunkumą ir kiti dalykai, kurių neturėsite santuokoje.

- Atleidimas. Skyrybas dažniausiai lydi nuoskauda dėl kito elgesio, o tuo pačiu ir kaltė, dėl nepadarytų ar padarytų žingsnių. Šie jausmai neretai tampa balastu, kurie neleidžia užbaigti proceso ir atsisveikinti su buvusia santuoka. Reikia praeiti atleidimo kelią (apie tai taip pat rašiau ankstesniuose atsakymuose), kad gyvenimas prasidėtų iš naujo.

- Atsisveikinimas. Išgyvenus išsiskyrimo sukeltus jausmus, atleidus sau ir sutuoktiniui, svarbiausia užbaigti santykius. Tai reiškia, atsisakyti iliuzijos, kad kaip nors galite viską sugrąžinti ar siekti kiek įmanoma ilgiau keršyti, laikyti nuoskaudą.

Sutuoktiniui jaustas švelnumą, rūpestis, turėtų persikeisti į pagarbą kaip asmeniui. Tai reikštų, jog jūs jį paleidžiate. O save suvokiate ne kaip žmoną ar poros atstovę, o kaip atskirą žmogų, nuo šiol einančia per gyvenimą savarankiškai.

- Naujas gyvenimas, nauji žmonės. Prieš tai minėti žingsniai yra svarbūs tiek jūsų vidinei ramybei ir laisvei pasiekti, tiek norint sukuti naujus santykius.

Nereikėtų pamiršti, kad reikės iš naujo išmokti pasitikėti žmonėmis. Tačiau atsiskyrimas nuo buvusio sutuoktinio ir atleidimas jam, užkrauna kur kas mažesnę praeities naštą naujam ryšiui.

Jei esate vilnietė, labai drąsinčiau prisijungti prie veikiančių grupių išsiskyrusiems, kurių kontaktus galite gauti dar kartą parašiusi į redakciją.