Naujas lėtinės migrenos gydymo metodas onabotulino toksinu
Galvos skausmas – vienas dažniausių neurologinių sutrikimų, kurį klinikinėje praktikoje ne visada pavyksta valdyti ir sėkmingai gydyti. Migreninis skausmas ne tik sukelia fizinę kančią, bet ir apriboja darbinę, laisvalaikio ir kitą socialinę veiklą. Net ir nesant migrenos priepuolio, išlieka kito skausmo epizodo baimė, o tai blogina gyvenimo kokybę. Apie naujienas gydant lėtinę migreną kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos klinikos gydytoja neurologe dr. Kristina Ryliškiene.Migrena – tai nežinomos kilmės epizodinis galvos skausmas, kuris neretai pasireiškia su įvairių neurologinių, virškinimo trakto ir autonominės (vegetacinės) nervų sistemos sutrikimais. Kada kalbama apie lėtinę migreną?
PlačiauKraujagysliniai kognityviniai sutrikimai: gydymo ir prevencijos galimybės
Ilgėjant gyvenimo trukmei, senstant visuomenei, sergančiųjų kraujagysliniais kognityviniais sutrikimais žmonių skaičius sparčiai didėja. Tiesa, išlieka ligos hipodiagnostika, nes dėmesio, atminties, vykdomųjų funkcijų sutrikimai dažnai vis dar nurašomi senatvei, manant, kad tai normalaus senėjimo proceso dalis. Į gydytojus...
PlačiauProstatos ligos: teorija ir gyvenimas
Kartais, kuomet lovoje yra patiriamas fiasko, yra sakoma, kad meilės žaidimas buvo be kulminacijos. Tuo metu, tiek vienam, tiek kitam partneriui atsiranda visa galybė įvairiausių jausmų: gėda, liūdesys, nerimas... Dėl nesėkmės lovoje ir visų šių jausmų atsiradimo dažnai gali būti kaltos įvairios prostatos ligos, kurios ypač...
PlačiauKo bijoti – statinų ar insulto?
Lietuvos žmonių išeminio insulto, kraujagyslių ligų rizika ir sergamumas yra dideli. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2015 metais praktiškai kas trečias Lietuvos gyventojas (28,9 atvejų iš 100 vyresnių kaip 18 metų gyventojų) sirgo kraujotakos sistemos liga. Rizikos veiksniai yra nekontroliuojami arba kontroliuojami sunkiai, o padidėjęs cholesterolio kiekis, dislipidemija yra vieni dažniausių predisponuojančių veiksnių. Vis dėlto valdyti padėtį galima. Tai įrodo sėkminga kitų šalių patirtis. Svarbi vieta numatyta statinams.
PlačiauGastroparezė
Įvadas Skrandis, užtikrindamas normalų virškinimo procesą, atlieka daug funkcijų. Jam būdingos rezervinė, sekrecinė, motorinė, rezorbcinė ir endokrininė funkcijos. Skrandyje maistas kaupiamas, kelias valandas maišomas, minkomas, daugelis maisto sudedamųjų dalių ištirpsta ir veikiant fermentams hidrolizuojama. Skrandžio...
PlačiauOscillococcinum® – kvėpavimo takų infekcijoms gydyti ir prevencijai
Įvadas Oscillococcinum® – homeopatinis vaistinis preparatas, skirtas virusinių peršalimo ligų simptomams lengvinti. Šį preparatą 1925 metais sukūrė Josephas Royʼus, kuris išskyrė 200 K muskusinės anties širdies ir kepenų ekstraktą. Šis saugus homeopatinis vaistinis preparatas dažnai vartojamas susirgus gripu ir...
PlačiauAsimptominė bakteriurija sergant cukriniu diabetu. Ar visada reikia gydyti?
Įvadas 2 tipo cukrinis diabetas (CD) yra heterogeninė patologija, kuriai būdinga įvairaus laipsnio atsparumas insulinui, sutrikusi insulino sekrecija ir sutrikusi gliukozės produkcija. Pacientai, sergantys 2 tipo CD, turi padidėjusią infekcijų riziką. Dažniausia infekcijos vieta – šlapimo takai (31–34). Įvairūs...
PlačiauImpotencijos pėdsakais
Erekcijos disfunkcija visais laikais vargindavo vyrus, tačiau gydymo metodai gerokai skyrėsi. Pavyzdžiui, Viduramžiais buvo manoma, jog erekcijos disfunkciją galima išgydyti sunaikinus raganas, kurios ir sukėlė šią sveikatos problemą. Visa tai šių laikų žmogui gali nuskambėti kiek kraupokai ir net juokingai, tačiau tai – tiesa: tik XX a. 9-ajame dešimtmetyje impotencija buvo pradėta gydyti vaistais...
PlačiauAtopinio dermatito ir alergijos maistui ryšys
Atopinis dermatitas (AD) yra lėtinė uždegiminė odos liga, kuria dažniausiai serga vaikai, tačiau ji pasireiškia ir suaugusiesiems. Ši liga nustatoma daugiau nei 25 proc. vaikų ir 2–3 proc. suaugusiųjų (1). AD diagnozuojamas remiantis klinikiniais požymiais. Kai kuriais atvejais atliekama odos biopsija, odos lopo mėginiai, bendrojo imunoglobulino (Ig) E kraujo serume ištyrimas (1).
PlačiauLėtinė obstrukcinė plaučiu liga: statistika ir faktai
Lėtinis kosulys, dusulys, švokštimas ir skrepliavimas – tai keturi pagrindiniai simptomai, kurie rodo, jog Jums gali būti lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL). Jei žmogus, kuriam pasireiškia visi šie simptomai, dar ir dirba plaučiams kenksmingomis sąlygomis, yra vyresnis kaip 40 metų, tuomet reikėtų būtinai pasitikrinti, ar neserga lėtine obstrukcine plaučių liga.
PlačiauKrūties centrai – šiuolaikinis auksinis krūties vėžio gydymo modelis. Krūties centrų sertifikavimas
Krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga. Per metus Europos Sąjungoje (ES) krūties vėžiu suserga apie 275 tūkst., o miršta – 88 tūkst. moterų [1]. Iki 2000 metų ES šalyse krūties vėžys buvo gydomas bendruose chirurgijos skyriuose ir onkologijos centruose. Remiantis geresniais krūties vėžio gydymo rezultatais bei geresne gyvenimo ko- kybe onkologijos centruose, palyginti su bendrais chirurgijos skyriais, 2000-aisiais Europos mastologijos draugija (angl. European Society of Mastology – EUSOMA) paskelbė reikalavimus dėl krūties centrų kūrimo ES šalyse. Mini- malūs krūties centrų reikalavimai [2]:
PlačiauKaip atsikratyti nemigos?
Šiandien nemiga labiau nei bet kada paplitusi mūsų visuomenėje. Daug žmonių neužmiega naktį, nerimauja, mintyse suvedinėja bankų sąskaitas, iš naujo išgyvena ginčus ir kivirčus. Išvargę vidurį nakties nusiraminimui ima į rankas romaną ar įsijungia televizorių. Savijauta dieną bloga, nes neįmanoma susikaupti, kyla psichologinis pažeidžiamumas. O jei taip kartojasi kasnakt? Sutrikus miegui, sutrinka ir įprastinės žmogaus organizmo funkcijos. Ilgalaikė nemiga sukelia rimtus negalavimus,tokius kaip: galvos skausmas bei svaigimas, širdies permušimas, virškinimo sutrikimai, libido sumažėjimas, erekcijos sutrikimai, vidurių užkietėjimas bei neapibrėžti maudimai bei skausmai. Taigi, ką daryti?
PlačiauKrūties vėžys ir kūdikių žindymas
Įvadas Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga. Sergamumo dažnis šia liga susijęs su didėjančiu krūties vėžio rizikos veiksnių paplitimu, tokių kaip vėlyvas pirmasis nėštumas, žindymo krūtimi praktikos sumažėjimas. Mažiausiai 5–6 mėnesių trukmės kūdikio žindymas krūtimi turi apsauginį poveikį...
PlačiauHormoniniam gydymui atsparaus prostatos vėžio optimalios gydymo sekos parinkimas
Istoriškai susiklostė, kad ilgą laiką androgenų slo- pinimo terapija (AnT) buvo vienintelis efektyvus gy- dymas pacientams, sergantiems progresuojančiu ar metastazavusiu prostatos vėžiu (PV). Pastaraisiais metais klinikinėje praktikoje gydymo galimybės išsi- plėtė. Konstatavus hormoniniam gydymui atsparų PV, galima skirti gydymą androgenų ligandų ir receptorių taikinius veikiančius preparatus, citotoksinius medi- kamentus, imunoterapiją ar skirti gydymą radionukli- dais. Platus gydymo pasirinkimas iš esmės lėmė ne tik geresnį klinikinį efektą, bet ir bendrojo išgyvenamu- mo pagerėjimą. Kol kas nėra aiški optimali gydymo seka. Šiuo metu atliekami klinikiniai tyrimai, kurių tikslas yra įvertinti sudėtinio gydymo, derinant kelis gydymo metodus, naudą išgyvenamumui ir simptomų kontrolei, nepageidaujamas reakcijas, gydymo toleravimą.
PlačiauVyrų šlapinimosi sutrikimai: kada verta rimtai sunerimti?
Šlapimo sutrikimai stipriosios lyties atstovams neatrodo labai jau rimta sveikatos problema. Greičiau jau gėdinga, dėl šios priežasties apie tai kalbėti yra vengiama. O visai be reikalo, nes vengiant šio sveikatos sutrikimo jis niekur nedings, o priešingai, - gali pradėti dar labiau progresuoti...
PlačiauRadioterapijos ir imunoterapijos derinys onkologijoje
Kiekvienais metais pasaulyje nuo onkologinių ligų miršta apie 8 mln. žmonių. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje sergamumas onkolo- ginėmis ligomis užima 2-ą vietą, o kai kuriose išsivys- čiusiose šalyse – ir 1-ą vietą. Prognozuojama, kad 2030 metais vėžys taps pagrindine mirties priežastimi. Lietuvoje kasdien vėžio diagnozę išgirsta beveik 50 žmonių. Mūsų šalyje gyvena beveik 100 tūkst. žmonių, kuriems kada nors buvo diagnozuota onkologinė liga. Mirtingumas nuo piktybinių navikų užima 2-ą vietą bendrojoje mirtingumo struktūroje. Didžiausias mirtingumo nuo onkologinių ligų procentas yra 45–64 metų žmonių grupėje, tai yra tarp darbingo amžiaus žmonių. Pagrindiniai piktybinių navikų gydymo metodai iki šiol yra chirurginis, chemoterapija ir radioterapija. Tiesa, šie metodai neužtikrina norimo gydymo efektyvumo, todėl ypač aktualu kurti naujas gydymo strategijas. Prieš 30 metų eksperimentiniuose modeliuose įrodyta imunoterapinių vėžio gydymo būdų nauda, o per pastaruosius 10–15 metų atlikti sėkmingi įvairių imunoterapinių metodų klinikiniai tyrimai. Šiuo metu imunoterapiją aktyviai pradedama taikyti klinikinėje praktikoje, o jos efektyvumui padidinti inicijuojami nauji klinikiniai tyrimai, derinant ją su kitais gydymo metodais. Žinant, kad radioterapija pasižymi imunostimuliuojamuoju poveikiu, 2005 metais pasiūlyta panaudoti radioterapijos ir imunoterapijos derinį onkologijoje.
PlačiauCukrinis diabetas: svarbu tinkamai pasinaudoti tuo, ką turime
2 tipo cukrinis diabetas nėra užkrečiamoji liga, tačiau plinta labai smarkiai. 2014 metų Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu yra apie 94 tūkst., tačiau skaičiuojama, kad antra tiek nežino sergą šia liga. Cukrinis diabetas – sunki lėtinė liga, kuri smarkiai blogina gyvenimo kokybę ir brangiai kainuoja. Kasdien Lietuvoje nuo diabeto miršta apie 10 žmonių. Siekiant atkreipti dėmesį į šią ligą, kasmet lapkričio 14-ąją minima Pasaulinė diabeto diena. Apie ligos diagnostikos, gydymo galimybes, naujienas ir problemas kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos centro vadovu prof. Vaidotu Urbanavičiumi.
PlačiauSmegenų maistas – fiziniai pratimai
Senėjimas susijęs su viso kūno struktūriniais ir funkciniais pakitimais. Ne išimtis – smegenys. Smegenų struktūriniai pakitimai lemia kognityvinių funkcijų blogėjimą (gebėjimas gauti, perdirbti, išlaikyti ir atgaminti informaciją).
PlačiauLygios odos grybelio klinika, diagnostika ir gydymas
Esti apie 50 tūkst. rūšių grybų, tačiau tik apie 500 rūšių yra patogeniškos žmogui. Grybeliai gali pažeisti žmogaus odą, plaukus, nagus, matomas gleivines ir vidaus organų sistemas. Dėl ilgą laiką persistuojančios grybelinės infekcijos gali išsivystyti sensibilizacija, dėl kurios atsiranda alerginės kilmės bėrimai (mikidai). Kai kurios grybelių rūšys (pvz., Fusarium graminearum, Penicillium islandicum ir kt.) išskiria toksinus, turinčius hepatotoksinį ir onkogeninį poveikį. Dažniausi žmogaus patogeniniai grybeliai yra dermatofitai, mielės ir pelėsiai. Grybeliai dauginasi dalydamiesi ir pumpuravimu bei plinta sporomis. Sporos gyvybingos išlieka iki 3–5 m., o virinamos ar kaitinamos autoklave žūsta per 3–5 minutes. Grybeliams daugintis palankiausia yra šilta (28–30° C) ir drėgna aplinka. Patekusios ant pažeistos odos ar jos priklausinių, grybelio sporos pradeda daugintis. Inkubacinis periodas gali užsitęsti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių.
PlačiauŠiuolaikinio atopinio dermatito gydymo apžvalga
Atopinis dermatitas (dar vadinamas atopine ar endogenine egzema, neurodermitu) – viena dažniausių odos ligų: ja serga iki 20 proc. vaikų ir 1–3 proc. suaugusiųjų. Tai lėtinė odos uždegimo liga, sukelianti labai stiprų niežulį. Ji dažnesnė šeimose, kuriose sergama ir kitomis atopinėmis ligomis (astma, alerginiu rinokonjunktyvitu). Atopinio dermatito (AD) patognominių laboratorinių žymenų nėra. Dažniausi požymiai – padidėjusi bendrojo ar alergenui specifinio imunoglobulino E (IgE) koncentracija serume arba su IgE susijęs padidėjęs jautrumas alergenams odos mėginyje – nėra būdingi visiems AD sergantiems pacientams.
Plačiau